užnerviną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užnerviną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užnervinantis, mot. g. užnervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervinąs, užnervinantis	užnerviną, užnervinantys	užnervinanti	užnervinančios	-	užnerviną
kilm.	užnervinančio	užnervinančių	užnervinančios	užnervinančių	-	-
naud.	užnervinančiam	užnervinantiems, užnervinantiem	užnervinančiai	užnervinančioms, užnervinančiom	-	-
gal.	užnervinantį	užnervinančius	užnervinančią	užnervinančias	-	-
įnag.	užnervinančiu	užnervinančiais	užnervinančia	užnervinančiomis	-	-
viet.	užnervinančiame, užnervinančiam	užnervinančiuose, užnervinančiuos	užnervinančioje, užnervinančioj	užnervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervinantysis	užnervinantieji	užnervinančioji	užnervinančiosios	-	-
kilm.	užnervinančiojo	užnervinančiųjų	užnervinančiosios	užnervinančiųjų	-	-
naud.	užnervinančiajam	užnervinantiesiems	užnervinančiajai	užnervinančiosioms	-	-
gal.	užnervinantįjį	užnervinančiuosius	užnervinančiąją	užnervinančiąsias	-	-
įnag.	užnervinančiuoju	užnervinančiaisiais	užnervinančiąja	užnervinančiosiomis	-	-
viet.	užnervinančiajame	užnervinančiuosiuose	užnervinančiojoje	užnervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užnervinantis, mot. g. užnervinanti.
• Skiemenys: už-ner-vi-ną

užnerviną

1. tas, kuris užnervina

Etimologija

<= užnervinti, užnervina, užnervino <= už- + nervinti, nervina, nervino

---