užmokančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmokančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmokantis, mot. g. užmokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmokąs, užmokantis	užmoką, užmokantys	užmokanti	užmokančios	-	užmoką
kilm.	užmokančio	užmokančių	užmokančios	užmokančių	-	-
naud.	užmokančiam	užmokantiems, užmokantiem	užmokančiai	užmokančioms, užmokančiom	-	-
gal.	užmokantį	užmokančius	užmokančią	užmokančias	-	-
įnag.	užmokančiu	užmokančiais	užmokančia	užmokančiomis	-	-
viet.	užmokančiame, užmokančiam	užmokančiuose, užmokančiuos	užmokančioje, užmokančioj	užmokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmokantysis	užmokantieji	užmokančioji	užmokančiosios	-	-
kilm.	užmokančiojo	užmokančiųjų	užmokančiosios	užmokančiųjų	-	-
naud.	užmokančiajam	užmokantiesiems	užmokančiajai	užmokančiosioms	-	-
gal.	užmokantįjį	užmokančiuosius	užmokančiąją	užmokančiąsias	-	-
įnag.	užmokančiuoju	užmokančiaisiais	užmokančiąja	užmokančiosiomis	-	-
viet.	užmokančiajame	užmokančiuosiuose	užmokančiojoje	užmokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmokantis, mot. g. užmokanti.
• Skiemenys: už-mo-kan-čiu

užmokančiu

1. tas, kuris užmoka

Etimologija

<= užmokėti, užmoka, užmokėjo <= už- + mokėti, moka, mokėjo

---