užmokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

užmokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užmokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmokėtojas	užmokėtojai
kilm.	užmokėtojo	užmokėtojų
naud.	užmokėtojui	užmokėtojams
gal.	užmokėtoją	užmokėtojus
įnag.	užmokėtoju	užmokėtojais
viet.	užmokėtojuje	užmokėtojuose
šauksm.	užmokėtojau	užmokėtojai

• Skiemenys: už-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. užmokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. užmokėtoja.

užmokėtojau

1. tas, kuris užmoka

Etimologija

<= užmokėti, užmoka, užmokėjo <= už- + mokėti, moka, mokėjo

---