užmokėdavusiai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmokėdavusiai (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmokėdavęs, mot. g. užmokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmokėdavęs	užmokėdavę	užmokėdavusi, užmokėdavus	užmokėdavusios	-	užmokėdavę
kilm.	užmokėdavusio	užmokėdavusių	užmokėdavusios	užmokėdavusių	-	-
naud.	užmokėdavusiam	užmokėdavusiems	užmokėdavusiai	užmokėdavusioms	-	-
gal.	užmokėdavusį	užmokėdavusius	užmokėdavusią	užmokėdavusias	-	-
įnag.	užmokėdavusiu	užmokėdavusiais	užmokėdavusia	užmokėdavusiomis	-	-
viet.	užmokėdavusiame	užmokėdavusiuose	užmokėdavusioje	užmokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmokėdavusysis	užmokėdavusieji	užmokėdavusioji	užmokėdavusiosios	-	-
kilm.	užmokėdavusiojo	užmokėdavusiųjų	užmokėdavusiosios	užmokėdavusiųjų	-	-
naud.	užmokėdavusiajam	užmokėdavusiesiems	užmokėdavusiajai	užmokėdavusiosioms	-	-
gal.	užmokėdavusįjį	užmokėdavusiuosius	užmokėdavusiąją	užmokėdavusiąsias	-	-
įnag.	užmokėdavusiuoju	užmokėdavusiaisiais	užmokėdavusiąja	užmokėdavusiosiomis	-	-
viet.	užmokėdavusiajame	užmokėdavusiuosiuose	užmokėdavusiojoje	užmokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmokėdavęs, mot. g. užmokėdavusi.
• Skiemenys: už-mo-kė-da-vu-siai

užmokėdavusiai

1. ta, kuri užmokėdavo

Etimologija

<= užmokėti, užmoka, užmokėjo <= už- + mokėti, moka, mokėjo

---