užmingančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmingančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmingantis, mot. g. užminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmingąs, užmingantis	užmingą, užmingantys	užminganti	užmingančios	-	užmingą
kilm.	užmingančio	užmingančių	užmingančios	užmingančių	-	-
naud.	užmingančiam	užmingantiems, užmingantiem	užmingančiai	užmingančioms, užmingančiom	-	-
gal.	užmingantį	užmingančius	užmingančią	užmingančias	-	-
įnag.	užmingančiu	užmingančiais	užmingančia	užmingančiomis	-	-
viet.	užmingančiame, užmingančiam	užmingančiuose, užmingančiuos	užmingančioje, užmingančioj	užmingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmingantysis	užmingantieji	užmingančioji	užmingančiosios	-	-
kilm.	užmingančiojo	užmingančiųjų	užmingančiosios	užmingančiųjų	-	-
naud.	užmingančiajam	užmingantiesiems	užmingančiajai	užmingančiosioms	-	-
gal.	užmingantįjį	užmingančiuosius	užmingančiąją	užmingančiąsias	-	-
įnag.	užmingančiuoju	užmingančiaisiais	užmingančiąja	užmingančiosiomis	-	-
viet.	užmingančiajame	užmingančiuosiuose	užmingančiojoje	užmingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmingantis, mot. g. užminganti.
• Skiemenys: už-min-gan-čių-jų

užmingančiųjų

1. tas, kuris užminga

Etimologija

<= užmigti, užminga, užmigo <= už- + migti, minga, migo

---