užmigę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmigę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmigęs, mot. g. užmigusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmigęs	užmigę	užmigusi, užmigus	užmigusios	-	užmigę
kilm.	užmigusio	užmigusių	užmigusios	užmigusių	-	-
naud.	užmigusiam	užmigusiems	užmigusiai	užmigusioms	-	-
gal.	užmigusį	užmigusius	užmigusią	užmigusias	-	-
įnag.	užmigusiu	užmigusiais	užmigusia	užmigusiomis	-	-
viet.	užmigusiame	užmigusiuose	užmigusioje	užmigusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmigusysis	užmigusieji	užmigusioji	užmigusiosios	-	-
kilm.	užmigusiojo	užmigusiųjų	užmigusiosios	užmigusiųjų	-	-
naud.	užmigusiajam	užmigusiesiems	užmigusiajai	užmigusiosioms	-	-
gal.	užmigusįjį	užmigusiuosius	užmigusiąją	užmigusiąsias	-	-
įnag.	užmigusiuoju	užmigusiaisiais	užmigusiąja	užmigusiosiomis	-	-
viet.	užmigusiajame	užmigusiuosiuose	užmigusiojoje	užmigusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmigęs, mot. g. užmigusi.
• Skiemenys: už-mi-gę

užmigę

1. tas, kuris užmigo

Etimologija

<= užmigti, užminga, užmigo <= už- + migti, minga, migo

---