užmąstysimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmąstysimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmąstysimas, mot. g. užmąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstysimas	užmąstysimi	užmąstysima	užmąstysimos	užmąstysima	-
kilm.	užmąstysimo	užmąstysimų	užmąstysimos	užmąstysimų	-	-
naud.	užmąstysimam	užmąstysimiems	užmąstysimai	užmąstysimoms	-	-
gal.	užmąstysimą	užmąstysimus	užmąstysimą	užmąstysimas	-	-
įnag.	užmąstysimu	užmąstysimais	užmąstysima	užmąstysimomis	-	-
viet.	užmąstysimame	užmąstysimuose	užmąstysimoje	užmąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstysimasis	užmąstysimieji	užmąstysimoji	užmąstysimosios	-	-
kilm.	užmąstysimojo	užmąstysimųjų	užmąstysimosios	užmąstysimųjų	-	-
naud.	užmąstysimajam	užmąstysimiesiems	užmąstysimajai	užmąstysimosioms	-	-
gal.	užmąstysimąjį	užmąstysimuosius	užmąstysimąją	užmąstysimąsias	-	-
įnag.	užmąstysimuoju	užmąstysimaisiais	užmąstysimąja	užmąstysimosiomis	-	-
viet.	užmąstysimajame	užmąstysimuosiuose	užmąstysimojoje	užmąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmąstysimas, mot. g. užmąstysima.
• Skiemenys: už-mąs-ty-si-mu

užmąstysimu

1. tas, kurį užmąstys

Etimologija

<= užmąstyti, užmąsto, užmąstė <= už- + mąstyti, mąsto, mąstė

---