užmąstančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmąstančiame (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmąstantis, mot. g. užmąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstąs, užmąstantis	užmąstą, užmąstantys	užmąstanti	užmąstančios	-	užmąstą
kilm.	užmąstančio	užmąstančių	užmąstančios	užmąstančių	-	-
naud.	užmąstančiam	užmąstantiems, užmąstantiem	užmąstančiai	užmąstančioms, užmąstančiom	-	-
gal.	užmąstantį	užmąstančius	užmąstančią	užmąstančias	-	-
įnag.	užmąstančiu	užmąstančiais	užmąstančia	užmąstančiomis	-	-
viet.	užmąstančiame, užmąstančiam	užmąstančiuose, užmąstančiuos	užmąstančioje, užmąstančioj	užmąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstantysis	užmąstantieji	užmąstančioji	užmąstančiosios	-	-
kilm.	užmąstančiojo	užmąstančiųjų	užmąstančiosios	užmąstančiųjų	-	-
naud.	užmąstančiajam	užmąstantiesiems	užmąstančiajai	užmąstančiosioms	-	-
gal.	užmąstantįjį	užmąstančiuosius	užmąstančiąją	užmąstančiąsias	-	-
įnag.	užmąstančiuoju	užmąstančiaisiais	užmąstančiąja	užmąstančiosiomis	-	-
viet.	užmąstančiajame	užmąstančiuosiuose	užmąstančiojoje	užmąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmąstantis, mot. g. užmąstanti.
• Skiemenys: už-mąs-tan-čia-me

užmąstančiame

1. tas, kuris užmąsto

Etimologija

<= užmąstyti, užmąsto, užmąstė <= už- + mąstyti, mąsto, mąstė

---