užjaudintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užjaudintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užjaudintas, mot. g. užjaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudintas	užjaudinti	užjaudinta	užjaudintos	užjaudinta	-
kilm.	užjaudinto	užjaudintų	užjaudintos	užjaudintų	-	-
naud.	užjaudintam	užjaudintiems	užjaudintai	užjaudintoms	-	-
gal.	užjaudintą	užjaudintus	užjaudintą	užjaudintas	-	-
įnag.	užjaudintu	užjaudintais	užjaudinta	užjaudintomis	-	-
viet.	užjaudintame	užjaudintuose	užjaudintoje	užjaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudintasis	užjaudintieji	užjaudintoji	užjaudintosios	-	-
kilm.	užjaudintojo	užjaudintųjų	užjaudintosios	užjaudintųjų	-	-
naud.	užjaudintajam	užjaudintiesiems	užjaudintajai	užjaudintosioms	-	-
gal.	užjaudintąjį	užjaudintuosius	užjaudintąją	užjaudintąsias	-	-
įnag.	užjaudintuoju	užjaudintaisiais	užjaudintąja	užjaudintosiomis	-	-
viet.	užjaudintajame	užjaudintuosiuose	užjaudintojoje	užjaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užjaudintas, mot. g. užjaudinta.
• Skiemenys: už-jau-din-to-jo

užjaudintojo

1. tas, kurį užjaudino

Etimologija

<= užjaudinti, užjaudina, užjaudino <= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

---