užjaudintino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užjaudintino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užjaudintinas, mot. g. užjaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudintinas	užjaudintini	užjaudintina	užjaudintinos	užjaudintina	-
kilm.	užjaudintino	užjaudintinų	užjaudintinos	užjaudintinų	-	-
naud.	užjaudintinam	užjaudintiniems	užjaudintinai	užjaudintinoms	-	-
gal.	užjaudintiną	užjaudintinus	užjaudintiną	užjaudintinas	-	-
įnag.	užjaudintinu	užjaudintinais	užjaudintina	užjaudintinomis	-	-
viet.	užjaudintiname	užjaudintinuose	užjaudintinoje	užjaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudintinasis	užjaudintinieji	užjaudintinoji	užjaudintinosios	-	-
kilm.	užjaudintinojo	užjaudintinųjų	užjaudintinosios	užjaudintinųjų	-	-
naud.	užjaudintinajam	užjaudintiniesiems	užjaudintinajai	užjaudintinosioms	-	-
gal.	užjaudintinąjį	užjaudintinuosius	užjaudintinąją	užjaudintinąsias	-	-
įnag.	užjaudintinuoju	užjaudintinaisiais	užjaudintinąja	užjaudintinosiomis	-	-
viet.	užjaudintinajame	užjaudintinuosiuose	užjaudintinojoje	užjaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užjaudintinas, mot. g. užjaudintina.
• Skiemenys: už-jau-din-ti-no

užjaudintino

1. tas, dėl kurio reikia užjaudinti

Etimologija

<= užjaudinti, užjaudina, užjaudino <= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

---