užjaudinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užjaudinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užjaudinsimas, mot. g. užjaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudinsimas	užjaudinsimi	užjaudinsima	užjaudinsimos	užjaudinsima	-
kilm.	užjaudinsimo	užjaudinsimų	užjaudinsimos	užjaudinsimų	-	-
naud.	užjaudinsimam	užjaudinsimiems	užjaudinsimai	užjaudinsimoms	-	-
gal.	užjaudinsimą	užjaudinsimus	užjaudinsimą	užjaudinsimas	-	-
įnag.	užjaudinsimu	užjaudinsimais	užjaudinsima	užjaudinsimomis	-	-
viet.	užjaudinsimame	užjaudinsimuose	užjaudinsimoje	užjaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudinsimasis	užjaudinsimieji	užjaudinsimoji	užjaudinsimosios	-	-
kilm.	užjaudinsimojo	užjaudinsimųjų	užjaudinsimosios	užjaudinsimųjų	-	-
naud.	užjaudinsimajam	užjaudinsimiesiems	užjaudinsimajai	užjaudinsimosioms	-	-
gal.	užjaudinsimąjį	užjaudinsimuosius	užjaudinsimąją	užjaudinsimąsias	-	-
įnag.	užjaudinsimuoju	užjaudinsimaisiais	užjaudinsimąja	užjaudinsimosiomis	-	-
viet.	užjaudinsimajame	užjaudinsimuosiuose	užjaudinsimojoje	užjaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užjaudinsimas, mot. g. užjaudinsima.
• Skiemenys: už-jau-din-si-mą-ja

užjaudinsimąja

1. ta, kurią užjaudins

Etimologija

<= užjaudinti, užjaudina, užjaudino <= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

---