užjaudindavusieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užjaudindavusieji (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užjaudindavęs, mot. g. užjaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudindavęs	užjaudindavę	užjaudindavusi, užjaudindavus	užjaudindavusios	-	užjaudindavę
kilm.	užjaudindavusio	užjaudindavusių	užjaudindavusios	užjaudindavusių	-	-
naud.	užjaudindavusiam	užjaudindavusiems	užjaudindavusiai	užjaudindavusioms	-	-
gal.	užjaudindavusį	užjaudindavusius	užjaudindavusią	užjaudindavusias	-	-
įnag.	užjaudindavusiu	užjaudindavusiais	užjaudindavusia	užjaudindavusiomis	-	-
viet.	užjaudindavusiame	užjaudindavusiuose	užjaudindavusioje	užjaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudindavusysis	užjaudindavusieji	užjaudindavusioji	užjaudindavusiosios	-	-
kilm.	užjaudindavusiojo	užjaudindavusiųjų	užjaudindavusiosios	užjaudindavusiųjų	-	-
naud.	užjaudindavusiajam	užjaudindavusiesiems	užjaudindavusiajai	užjaudindavusiosioms	-	-
gal.	užjaudindavusįjį	užjaudindavusiuosius	užjaudindavusiąją	užjaudindavusiąsias	-	-
įnag.	užjaudindavusiuoju	užjaudindavusiaisiais	užjaudindavusiąja	užjaudindavusiosiomis	-	-
viet.	užjaudindavusiajame	užjaudindavusiuosiuose	užjaudindavusiojoje	užjaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užjaudindavęs, mot. g. užjaudindavusi.
• Skiemenys: už-jau-din-da-vu-sie-ji

užjaudindavusieji

1. tas, kuris užjaudindavo

Etimologija

<= užjaudinti, užjaudina, užjaudino <= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

---