užjaudinančio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užjaudinančio (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užjaudinantis, mot. g. užjaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudinąs, užjaudinantis	užjaudiną, užjaudinantys	užjaudinanti	užjaudinančios	-	užjaudiną
kilm.	užjaudinančio	užjaudinančių	užjaudinančios	užjaudinančių	-	-
naud.	užjaudinančiam	užjaudinantiems, užjaudinantiem	užjaudinančiai	užjaudinančioms, užjaudinančiom	-	-
gal.	užjaudinantį	užjaudinančius	užjaudinančią	užjaudinančias	-	-
įnag.	užjaudinančiu	užjaudinančiais	užjaudinančia	užjaudinančiomis	-	-
viet.	užjaudinančiame, užjaudinančiam	užjaudinančiuose, užjaudinančiuos	užjaudinančioje, užjaudinančioj	užjaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudinantysis	užjaudinantieji	užjaudinančioji	užjaudinančiosios	-	-
kilm.	užjaudinančiojo	užjaudinančiųjų	užjaudinančiosios	užjaudinančiųjų	-	-
naud.	užjaudinančiajam	užjaudinantiesiems	užjaudinančiajai	užjaudinančiosioms	-	-
gal.	užjaudinantįjį	užjaudinančiuosius	užjaudinančiąją	užjaudinančiąsias	-	-
įnag.	užjaudinančiuoju	užjaudinančiaisiais	užjaudinančiąja	užjaudinančiosiomis	-	-
viet.	užjaudinančiajame	užjaudinančiuosiuose	užjaudinančiojoje	užjaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užjaudinantis, mot. g. užjaudinanti.
• Skiemenys: už-jau-di-nan-čio

užjaudinančio

1. tas, kuris užjaudina

Etimologija

<= užjaudinti, užjaudina, užjaudino <= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

---