užjaudinamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užjaudinamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užjaudinamas, mot. g. užjaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudinamas	užjaudinami	užjaudinama	užjaudinamos	užjaudinama	-
kilm.	užjaudinamo	užjaudinamų	užjaudinamos	užjaudinamų	-	-
naud.	užjaudinamam	užjaudinamiems	užjaudinamai	užjaudinamoms	-	-
gal.	užjaudinamą	užjaudinamus	užjaudinamą	užjaudinamas	-	-
įnag.	užjaudinamu	užjaudinamais	užjaudinama	užjaudinamomis	-	-
viet.	užjaudinamame	užjaudinamuose	užjaudinamoje	užjaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudinamasis	užjaudinamieji	užjaudinamoji	užjaudinamosios	-	-
kilm.	užjaudinamojo	užjaudinamųjų	užjaudinamosios	užjaudinamųjų	-	-
naud.	užjaudinamajam	užjaudinamiesiems	užjaudinamajai	užjaudinamosioms	-	-
gal.	užjaudinamąjį	užjaudinamuosius	užjaudinamąją	užjaudinamąsias	-	-
įnag.	užjaudinamuoju	užjaudinamaisiais	užjaudinamąja	užjaudinamosiomis	-	-
viet.	užjaudinamajame	užjaudinamuosiuose	užjaudinamojoje	užjaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užjaudinamas, mot. g. užjaudinama.
• Skiemenys: už-jau-di-na-muo-ju

užjaudinamuoju

1. tas, kurį užjaudina

Etimologija

<= užjaudinti, užjaudina, užjaudino <= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

---