užimtumas
Daiktavardis
[taisyti]- Skiemenys: už-im-tu-mas
- žr. užimti, užima, užėmė
- žr. užimtas, užimta
- užsiėmęs, neturintis laiko
- Jis visada labai skundžiasi užimtumu darbe.
- daugialypė kategorija pasireiškianti pilnu, nepilnu, daliniu funkcionavimu, turinti charakterį, struktūrą, formas, tipus ir pan.
- (Ekonomika) - ekonominė kategorija, egzistuojanti ekonominėse formose bei pasireiškianti per istoriškai susiformavusias užimtumo koncepcijas. Ši kategorija siejama su darbingo amžiaus asmenų veikla, kuriant materialines bei dvasines vertybes.
Etimologija
[taisyti]<= užimtas, užimta <= užimti, užima, užėmė
Vertimai
[taisyti].svg){kind=small}