užgirdį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užgirdį (es. l. veik. dlv., bev. g. dgs. vard., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užgirdintis, mot. g. užgirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdintis, užgirdįs	užgirdintys, užgirdį	užgirdinti	užgirdinčios	-	užgirdį
kilm.	užgirdinčio	užgirdinčių	užgirdinčios	užgirdinčių	-	-
naud.	užgirdinčiam	užgirdintiems, užgirdintiem	užgirdinčiai	užgirdinčioms	-	-
gal.	užgirdintį	užgirdinčius	užgirdinčią	užgirdinčias	-	-
įnag.	užgirdinčiu	užgirdinčiais	užgirdinčia	užgirdinčiomis	-	-
viet.	užgirdinčiame, užgirdinčiam	užgirdinčiuose, užgirdinčiuos	užgirdinčioje, užgirdinčioj	užgirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdintysis	užgirdintieji	užgirdinčioji	užgirdinčiosios	-	-
kilm.	užgirdinčiojo	užgirdinčiųjų	užgirdinčiosios	užgirdinčiųjų	-	-
naud.	užgirdinčiajam	užgirdintiesiems	užgirdinčiajai	užgirdinčiosioms	-	-
gal.	užgirdintįjį	užgirdinčiuosius	užgirdinčiąją	užgirdinčiąsias	-	-
įnag.	užgirdinčiuoju	užgirdinčiaisiais	užgirdinčiąja	užgirdinčiosiomis	-	-
viet.	užgirdinčajame	užgirdinčiuosiuose	užgirdinčiojoje	užgirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užgirdintis, mot. g. užgirdinti.
• Skiemenys: už-gir-dį

užgirdį

1. tas, kuris užgirdi

Etimologija

<= užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---