užgirdėtino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užgirdėtino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užgirdėtinas, mot. g. užgirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdėtinas	užgirdėtini	užgirdėtina	užgirdėtinos	užgirdėtina	-
kilm.	užgirdėtino	užgirdėtinų	užgirdėtinos	užgirdėtinų	-	-
naud.	užgirdėtinam	užgirdėtiniems	užgirdėtinai	užgirdėtinoms	-	-
gal.	užgirdėtiną	užgirdėtinus	užgirdėtiną	užgirdėtinas	-	-
įnag.	užgirdėtinu	užgirdėtinais	užgirdėtina	užgirdėtinomis	-	-
viet.	užgirdėtiname	užgirdėtinuose	užgirdėtinoje	užgirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdėtinasis	užgirdėtinieji	užgirdėtinoji	užgirdėtinosios	-	-
kilm.	užgirdėtinojo	užgirdėtinųjų	užgirdėtinosios	užgirdėtinųjų	-	-
naud.	užgirdėtinajam	užgirdėtiniesiems	užgirdėtinajai	užgirdėtinosioms	-	-
gal.	užgirdėtinąjį	užgirdėtinuosius	užgirdėtinąją	užgirdėtinąsias	-	-
įnag.	užgirdėtinuoju	užgirdėtinaisiais	užgirdėtinąja	užgirdėtinosiomis	-	-
viet.	užgirdėtinajame	užgirdėtinuosiuose	užgirdėtinojoje	užgirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užgirdėtinas, mot. g. užgirdėtina.
• Skiemenys: už-gir-dė-ti-no

užgirdėtino

1. tas, dėl kurio reikia užgirdėti

Etimologija

<= užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---