užgirdėdavusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užgirdėdavusiąja (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užgirdėdavęs, mot. g. užgirdėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdėdavęs	užgirdėdavę	užgirdėdavusi, užgirdėdavus	užgirdėdavusios	-	užgirdėdavę
kilm.	užgirdėdavusio	užgirdėdavusių	užgirdėdavusios	užgirdėdavusių	-	-
naud.	užgirdėdavusiam	užgirdėdavusiems	užgirdėdavusiai	užgirdėdavusioms	-	-
gal.	užgirdėdavusį	užgirdėdavusius	užgirdėdavusią	užgirdėdavusias	-	-
įnag.	užgirdėdavusiu	užgirdėdavusiais	užgirdėdavusia	užgirdėdavusiomis	-	-
viet.	užgirdėdavusiame	užgirdėdavusiuose	užgirdėdavusioje	užgirdėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdėdavusysis	užgirdėdavusieji	užgirdėdavusioji	užgirdėdavusiosios	-	-
kilm.	užgirdėdavusiojo	užgirdėdavusiųjų	užgirdėdavusiosios	užgirdėdavusiųjų	-	-
naud.	užgirdėdavusiajam	užgirdėdavusiesiems	užgirdėdavusiajai	užgirdėdavusiosioms	-	-
gal.	užgirdėdavusįjį	užgirdėdavusiuosius	užgirdėdavusiąją	užgirdėdavusiąsias	-	-
įnag.	užgirdėdavusiuoju	užgirdėdavusiaisiais	užgirdėdavusiąja	užgirdėdavusiosiomis	-	-
viet.	užgirdėdavusiajame	užgirdėdavusiuosiuose	užgirdėdavusiojoje	užgirdėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užgirdėdavęs, mot. g. užgirdėdavusi.
• Skiemenys: už-gir-dė-da-vu-sią-ja

užgirdėdavusiąja

1. ta, kuri užgirdėdavo

Etimologija

<= užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---