užginčytinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užginčytinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užginčytinas, mot. g. užginčytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užginčytinas	užginčytini	užginčytina	užginčytinos	užginčytina	-
kilm.	užginčytino	užginčytinų	užginčytinos	užginčytinų	-	-
naud.	užginčytinam	užginčytiniems	užginčytinai	užginčytinoms	-	-
gal.	užginčytiną	užginčytinus	užginčytiną	užginčytinas	-	-
įnag.	užginčytinu	užginčytinais	užginčytina	užginčytinomis	-	-
viet.	užginčytiname	užginčytinuose	užginčytinoje	užginčytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užginčytinasis	užginčytinieji	užginčytinoji	užginčytinosios	-	-
kilm.	užginčytinojo	užginčytinųjų	užginčytinosios	užginčytinųjų	-	-
naud.	užginčytinajam	užginčytiniesiems	užginčytinajai	užginčytinosioms	-	-
gal.	užginčytinąjį	užginčytinuosius	užginčytinąją	užginčytinąsias	-	-
įnag.	užginčytinuoju	užginčytinaisiais	užginčytinąja	užginčytinosiomis	-	-
viet.	užginčytinajame	užginčytinuosiuose	užginčytinojoje	užginčytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užginčytinas, mot. g. užginčytina.
• Skiemenys: už-gin-čy-ti-nus

užginčytinus

1. tas, dėl kurio reikia užginčyti

Etimologija

<= užginčyti, užginčija, užginčijo <= už- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---