užginčijančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užginčijančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užginčijantis, mot. g. užginčijanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užginčijąs, užginčijantis	užginčiją, užginčijantys	užginčijanti	užginčijančios	-	užginčiją
kilm.	užginčijančio	užginčijančių	užginčijančios	užginčijančių	-	-
naud.	užginčijančiam	užginčijantiems, užginčijantiem	užginčijančiai	užginčijančioms, užginčijančiom	-	-
gal.	užginčijantį	užginčijančius	užginčijančią	užginčijančias	-	-
įnag.	užginčijančiu	užginčijančiais	užginčijančia	užginčijančiomis	-	-
viet.	užginčijančiame, užginčijančiam	užginčijančiuose, užginčijančiuos	užginčijančioje, užginčijančioj	užginčijančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užginčijantysis	užginčijantieji	užginčijančioji	užginčijančiosios	-	-
kilm.	užginčijančiojo	užginčijančiųjų	užginčijančiosios	užginčijančiųjų	-	-
naud.	užginčijančiajam	užginčijantiesiems	užginčijančiajai	užginčijančiosioms	-	-
gal.	užginčijantįjį	užginčijančiuosius	užginčijančiąją	užginčijančiąsias	-	-
įnag.	užginčijančiuoju	užginčijančiaisiais	užginčijančiąja	užginčijančiosiomis	-	-
viet.	užginčijančiajame	užginčijančiuosiuose	užginčijančiojoje	užginčijančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užginčijantis, mot. g. užginčijanti.
• Skiemenys: už-gin-či-jan-čiu

užginčijančiu

1. tas, kuris užginčija

Etimologija

<= užginčyti, užginčija, užginčijo <= už- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---