užginčijamasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užginčijamasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užginčijamas, mot. g. užginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užginčijamas	užginčijami	užginčijama	užginčijamos	užginčijama	-
kilm.	užginčijamo	užginčijamų	užginčijamos	užginčijamų	-	-
naud.	užginčijamam	užginčijamiems	užginčijamai	užginčijamoms	-	-
gal.	užginčijamą	užginčijamus	užginčijamą	užginčijamas	-	-
įnag.	užginčijamu	užginčijamais	užginčijama	užginčijamomis	-	-
viet.	užginčijamame	užginčijamuose	užginčijamoje	užginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užginčijamasis	užginčijamieji	užginčijamoji	užginčijamosios	-	-
kilm.	užginčijamojo	užginčijamųjų	užginčijamosios	užginčijamųjų	-	-
naud.	užginčijamajam	užginčijamiesiems	užginčijamajai	užginčijamosioms	-	-
gal.	užginčijamąjį	užginčijamuosius	užginčijamąją	užginčijamąsias	-	-
įnag.	užginčijamuoju	užginčijamaisiais	užginčijamąja	užginčijamosiomis	-	-
viet.	užginčijamajame	užginčijamuosiuose	užginčijamojoje	užginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užginčijamas, mot. g. užginčijama.
• Skiemenys: už-gin-či-ja-ma-sis

užginčijamasis

1. tas, kurį užginčija

Etimologija

<= užginčyti, užginčija, užginčijo <= už- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---