užgersimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užgersimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užgersimas, mot. g. užgersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgersimas	užgersimi	užgersima	užgersimos	užgersima	-
kilm.	užgersimo	užgersimų	užgersimos	užgersimų	-	-
naud.	užgersimam	užgersimiems	užgersimai	užgersimoms	-	-
gal.	užgersimą	užgersimus	užgersimą	užgersimas	-	-
įnag.	užgersimu	užgersimais	užgersima	užgersimomis	-	-
viet.	užgersimame	užgersimuose	užgersimoje	užgersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgersimasis	užgersimieji	užgersimoji	užgersimosios	-	-
kilm.	užgersimojo	užgersimųjų	užgersimosios	užgersimųjų	-	-
naud.	užgersimajam	užgersimiesiems	užgersimajai	užgersimosioms	-	-
gal.	užgersimąjį	užgersimuosius	užgersimąją	užgersimąsias	-	-
įnag.	užgersimuoju	užgersimaisiais	užgersimąja	užgersimosiomis	-	-
viet.	užgersimajame	užgersimuosiuose	užgersimojoje	užgersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užgersimas, mot. g. užgersima.
• Skiemenys: už-ger-si-mus

užgersimus

1. tas, kurį užgers

Etimologija

<= užgerti, užgeria, užgėrė <= už- + gerti, geria, gėrė

---