tiriamu

Taip pat žr.: tiriamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

tiriamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. tiriamas, mot. g. tiriama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tiriamas	tiriami	tiriama	tiriamos	tiriama	-
kilm.	tiriamo	tiriamų	tiriamos	tiriamų	-	-
naud.	tiriamam	tiriamiems	tiriamai	tiriamoms	-	-
gal.	tiriamą	tiriamus	tiriamą	tiriamas	-	-
įnag.	tiriamu	tiriamais	tiriama	tiriamomis	-	-
viet.	tiriamame	tiriamuose	tiriamoje	tiriamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tiriamasis	tiriamieji	tiriamoji	tiriamosios	-	-
kilm.	tiriamojo	tiriamųjų	tiriamosios	tiriamųjų	-	-
naud.	tiriamajam	tiriamiesiems	tiriamajai	tiriamosioms	-	-
gal.	tiriamąjį	tiriamuosius	tiriamąją	tiriamąsias	-	-
įnag.	tiriamuoju	tiriamaisiais	tiriamąja	tiriamosiomis	-	-
viet.	tiriamajame	tiriamuosiuose	tiriamojoje	tiriamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. tiriamas, mot. g. tiriama.

Etimologija

<= tirti, tiria, tyrė

---