tikrinamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

tikrinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. tikrinamas, mot. g. tikrinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikrinamas	tikrinami	tikrinama	tikrinamos	tikrinama	-
kilm.	tikrinamo	tikrinamų	tikrinamos	tikrinamų	-	-
naud.	tikrinamam	tikrinamiems	tikrinamai	tikrinamoms	-	-
gal.	tikrinamą	tikrinamus	tikrinamą	tikrinamas	-	-
įnag.	tikrinamu	tikrinamais	tikrinama	tikrinamomis	-	-
viet.	tikrinamame	tikrinamuose	tikrinamoje	tikrinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikrinamasis	tikrinamieji	tikrinamoji	tikrinamosios	-	-
kilm.	tikrinamojo	tikrinamųjų	tikrinamosios	tikrinamųjų	-	-
naud.	tikrinamajam	tikrinamiesiems	tikrinamajai	tikrinamosioms	-	-
gal.	tikrinamąjį	tikrinamuosius	tikrinamąją	tikrinamąsias	-	-
įnag.	tikrinamuoju	tikrinamaisiais	tikrinamąja	tikrinamosiomis	-	-
viet.	tikrinamajame	tikrinamuosiuose	tikrinamojoje	tikrinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. tikrinamas, mot. g. tikrinama.
• Skiemenys: tik-ri-na-mu

tikrinamu

1. tas, kurį tikrina

Etimologija

<= tikrinti, tikrina, tikrino

---