tikinsimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

tikinsimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. tikinsimas, mot. g. tikinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikinsimas	tikinsimi	tikinsima	tikinsimos	tikinsima	-
kilm.	tikinsimo	tikinsimų	tikinsimos	tikinsimų	-	-
naud.	tikinsimam	tikinsimiems	tikinsimai	tikinsimoms	-	-
gal.	tikinsimą	tikinsimus	tikinsimą	tikinsimas	-	-
įnag.	tikinsimu	tikinsimais	tikinsima	tikinsimomis	-	-
viet.	tikinsimame	tikinsimuose	tikinsimoje	tikinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikinsimasis	tikinsimieji	tikinsimoji	tikinsimosios	-	-
kilm.	tikinsimojo	tikinsimųjų	tikinsimosios	tikinsimųjų	-	-
naud.	tikinsimajam	tikinsimiesiems	tikinsimajai	tikinsimosioms	-	-
gal.	tikinsimąjį	tikinsimuosius	tikinsimąją	tikinsimąsias	-	-
įnag.	tikinsimuoju	tikinsimaisiais	tikinsimąja	tikinsimosiomis	-	-
viet.	tikinsimajame	tikinsimuosiuose	tikinsimojoje	tikinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. tikinsimas, mot. g. tikinsima.
• Skiemenys: ti-kin-si-mus

tikinsimus

1. tas, kurį tikins

Etimologija

<= tikinti, tikina, tikino

---