tikinančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

tikinančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. tikinantis, mot. g. tikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikinąs, tikinantis	tikiną, tikinantys	tikinanti	tikinančios	-	tikiną
kilm.	tikinančio	tikinančių	tikinančios	tikinančių	-	-
naud.	tikinančiam	tikinantiems, tikinantiem	tikinančiai	tikinančioms, tikinančiom	-	-
gal.	tikinantį	tikinančius	tikinančią	tikinančias	-	-
įnag.	tikinančiu	tikinančiais	tikinančia	tikinančiomis	-	-
viet.	tikinančiame, tikinančiam	tikinančiuose, tikinančiuos	tikinančioje, tikinančioj	tikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikinantysis	tikinantieji	tikinančioji	tikinančiosios	-	-
kilm.	tikinančiojo	tikinančiųjų	tikinančiosios	tikinančiųjų	-	-
naud.	tikinančiajam	tikinantiesiems	tikinančiajai	tikinančiosioms	-	-
gal.	tikinantįjį	tikinančiuosius	tikinančiąją	tikinančiąsias	-	-
įnag.	tikinančiuoju	tikinančiaisiais	tikinančiąja	tikinančiosiomis	-	-
viet.	tikinančiajame	tikinančiuosiuose	tikinančiojoje	tikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. tikinantis, mot. g. tikinanti.
• Skiemenys: ti-ki-nan-čia

tikinančia

1. ta, kuri tikina

Etimologija

<= tikinti, tikina, tikino

---