tikinamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

tikinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. tikinamas, mot. g. tikinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikinamas	tikinami	tikinama	tikinamos	tikinama	-
kilm.	tikinamo	tikinamų	tikinamos	tikinamų	-	-
naud.	tikinamam	tikinamiems	tikinamai	tikinamoms	-	-
gal.	tikinamą	tikinamus	tikinamą	tikinamas	-	-
įnag.	tikinamu	tikinamais	tikinama	tikinamomis	-	-
viet.	tikinamame	tikinamuose	tikinamoje	tikinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikinamasis	tikinamieji	tikinamoji	tikinamosios	-	-
kilm.	tikinamojo	tikinamųjų	tikinamosios	tikinamųjų	-	-
naud.	tikinamajam	tikinamiesiems	tikinamajai	tikinamosioms	-	-
gal.	tikinamąjį	tikinamuosius	tikinamąją	tikinamąsias	-	-
įnag.	tikinamuoju	tikinamaisiais	tikinamąja	tikinamosiomis	-	-
viet.	tikinamajame	tikinamuosiuose	tikinamojoje	tikinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. tikinamas, mot. g. tikinama.
• Skiemenys: ti-ki-na-mu

tikinamu

1. tas, kurį tikina

Etimologija

<= tikinti, tikina, tikino

---