terbiu

Taip pat žr.: terbių

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

terbiu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: terbis
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	terbis	terbiai
kilm.	terbio	terbių
naud.	terbiui	terbiams
gal.	terbį	terbius
įnag.	terbiu	terbiais
viet.	terbyje	terbiuose
šauksm.	terbi	terbiai

• Skiemenys: ter-biu
• žr. pagr. f. terbis

---

 Rumunų kalba

Daiktavardis

terbiu (bev. g.)

1. Tb ^(lt) (sant.) (Cheminiai elementai)
2. terbis ^(lt) (vyr. g.) (Cheminiai elementai)

---