taud

Jotvingių kalba

Tarimas

TFA: [taũd]

Daiktavardis

- tauta ^(lt) (nau.)
- liaudis ^(lt) (sen.)
- žmonės ^(lt) (sen.)

Daiktavardžio „taud“ linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		taud	taudas
K.		taudas	taudun̄
N.		taudai	taudams
G.		taudan̄	taudan̄s
Įn.		tauda	taudams
Vt.	Vi.	taudoj	taudosu
	Kr.	taudan	taudasna
	Gr.	taudopi	taudospi
	Ar.	taudap	taudump
Š.		tauda!	taudas!

Etimologija

Iš baltų-slavų prokalbės *tawtā-, iš indoeuropiečių prokalbės *towtā, iš *tewtā-, *tewtéh₂ („daugybė, dauguma; žmonės, kraštas“), iš kamieno *tew- („kilti“). Giminiškas lietuvių k. tauta, latvių k. tauta, prūsų k. tauto („kraštas“), iš germanų prokalbės *þeudō (gotų k. 𐌸𐌹𐌿𐌳𐌰 (þiuda), senosios anglų k. þeod, senosios vokiečių aukštaičių k. diot, vokiečių k. deutsch), senosios airių k. túath („žmonės, liaudis, gentis“), oskų k. touto („šalis, piliečiai, bendruomenė“).

Kategorijos