susitikrintojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susitikrintojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susitikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susitikrintojas	susitikrintojai
kilm.	susitikrintojo	susitikrintojų
naud.	susitikrintojui	susitikrintojams
gal.	susitikrintoją	susitikrintojus
įnag.	susitikrintoju	susitikrintojais
viet.	susitikrintojuje	susitikrintojuose
šauksm.	susitikrintojau	susitikrintojai

• Skiemenys: su-si-tik-rin-to-jau
• žr. pagr. f. susitikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susitikrintoja.

susitikrintojau

1. tas, kuris susitikrina

Etimologija

<= susitikrinti, susitikrina, susitikrino <= su- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---