susitikrintinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susitikrintinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susitikrintinas, mot. g. susitikrintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susitikrintinas	susitikrintini	susitikrintina	susitikrintinos	susitikrintina	-
kilm.	susitikrintino	susitikrintinų	susitikrintinos	susitikrintinų	-	-
naud.	susitikrintinam	susitikrintiniems	susitikrintinai	susitikrintinoms	-	-
gal.	susitikrintiną	susitikrintinus	susitikrintiną	susitikrintinas	-	-
įnag.	susitikrintinu	susitikrintinais	susitikrintina	susitikrintinomis	-	-
viet.	susitikrintiname	susitikrintinuose	susitikrintinoje	susitikrintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susitikrintinasis	susitikrintinieji	susitikrintinoji	susitikrintinosios	-	-
kilm.	susitikrintinojo	susitikrintinųjų	susitikrintinosios	susitikrintinųjų	-	-
naud.	susitikrintinajam	susitikrintiniesiems	susitikrintinajai	susitikrintinosioms	-	-
gal.	susitikrintinąjį	susitikrintinuosius	susitikrintinąją	susitikrintinąsias	-	-
įnag.	susitikrintinuoju	susitikrintinaisiais	susitikrintinąja	susitikrintinosiomis	-	-
viet.	susitikrintinajame	susitikrintinuosiuose	susitikrintinojoje	susitikrintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susitikrintinas, mot. g. susitikrintina.
• Skiemenys: su-si-tik-rin-ti-ną-jį

susitikrintinąjį

1. tas, dėl kurio reikia susitikrinti

Etimologija

<= susitikrinti, susitikrina, susitikrino <= su- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---