susitikrintai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susitikrintai (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susitikrintas, mot. g. susitikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susitikrintas	susitikrinti	susitikrinta	susitikrintos	susitikrinta	-
kilm.	susitikrinto	susitikrintų	susitikrintos	susitikrintų	-	-
naud.	susitikrintam	susitikrintiems	susitikrintai	susitikrintoms	-	-
gal.	susitikrintą	susitikrintus	susitikrintą	susitikrintas	-	-
įnag.	susitikrintu	susitikrintais	susitikrinta	susitikrintomis	-	-
viet.	susitikrintame	susitikrintuose	susitikrintoje	susitikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susitikrintasis	susitikrintieji	susitikrintoji	susitikrintosios	-	-
kilm.	susitikrintojo	susitikrintųjų	susitikrintosios	susitikrintųjų	-	-
naud.	susitikrintajam	susitikrintiesiems	susitikrintajai	susitikrintosioms	-	-
gal.	susitikrintąjį	susitikrintuosius	susitikrintąją	susitikrintąsias	-	-
įnag.	susitikrintuoju	susitikrintaisiais	susitikrintąja	susitikrintosiomis	-	-
viet.	susitikrintajame	susitikrintuosiuose	susitikrintojoje	susitikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susitikrintas, mot. g. susitikrinta.
• Skiemenys: su-si-tik-rin-tai

susitikrintai

1. ta, kurią susitikrino

Etimologija

<= susitikrinti, susitikrina, susitikrino <= su- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---