susinervindavusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susinervindavusiuoju (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susinervindavęs, mot. g. susinervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervindavęs	susinervindavę	susinervindavusi, susinervindavus	susinervindavusios	-	susinervindavę
kilm.	susinervindavusio	susinervindavusių	susinervindavusios	susinervindavusių	-	-
naud.	susinervindavusiam	susinervindavusiems	susinervindavusiai	susinervindavusioms	-	-
gal.	susinervindavusį	susinervindavusius	susinervindavusią	susinervindavusias	-	-
įnag.	susinervindavusiu	susinervindavusiais	susinervindavusia	susinervindavusiomis	-	-
viet.	susinervindavusiame	susinervindavusiuose	susinervindavusioje	susinervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervindavusysis	susinervindavusieji	susinervindavusioji	susinervindavusiosios	-	-
kilm.	susinervindavusiojo	susinervindavusiųjų	susinervindavusiosios	susinervindavusiųjų	-	-
naud.	susinervindavusiajam	susinervindavusiesiems	susinervindavusiajai	susinervindavusiosioms	-	-
gal.	susinervindavusįjį	susinervindavusiuosius	susinervindavusiąją	susinervindavusiąsias	-	-
įnag.	susinervindavusiuoju	susinervindavusiaisiais	susinervindavusiąja	susinervindavusiosiomis	-	-
viet.	susinervindavusiajame	susinervindavusiuosiuose	susinervindavusiojoje	susinervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susinervindavęs, mot. g. susinervindavusi.
• Skiemenys: su-si-ner-vin-da-vu-siuo-ju

susinervindavusiuoju

1. tas, kuris susinervindavo

Etimologija

<= susinervinti, susinervina, susinervino <= su- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---