susinervinamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susinervinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susinervinamas, mot. g. susinervinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervinamas	susinervinami	susinervinama	susinervinamos	susinervinama	-
kilm.	susinervinamo	susinervinamų	susinervinamos	susinervinamų	-	-
naud.	susinervinamam	susinervinamiems	susinervinamai	susinervinamoms	-	-
gal.	susinervinamą	susinervinamus	susinervinamą	susinervinamas	-	-
įnag.	susinervinamu	susinervinamais	susinervinama	susinervinamomis	-	-
viet.	susinervinamame	susinervinamuose	susinervinamoje	susinervinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervinamasis	susinervinamieji	susinervinamoji	susinervinamosios	-	-
kilm.	susinervinamojo	susinervinamųjų	susinervinamosios	susinervinamųjų	-	-
naud.	susinervinamajam	susinervinamiesiems	susinervinamajai	susinervinamosioms	-	-
gal.	susinervinamąjį	susinervinamuosius	susinervinamąją	susinervinamąsias	-	-
įnag.	susinervinamuoju	susinervinamaisiais	susinervinamąja	susinervinamosiomis	-	-
viet.	susinervinamajame	susinervinamuosiuose	susinervinamojoje	susinervinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susinervinamas, mot. g. susinervinama.
• Skiemenys: su-si-ner-vi-na-mu

susinervinamu

1. tas, kurį susinervina

Etimologija

<= susinervinti, susinervina, susinervino <= su- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---