susinerviną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susinerviną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susinervinantis, mot. g. susinervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervinąs, susinervinantis	susinerviną, susinervinantys	susinervinanti	susinervinančios	-	susinerviną
kilm.	susinervinančio	susinervinančių	susinervinančios	susinervinančių	-	-
naud.	susinervinančiam	susinervinantiems, susinervinantiem	susinervinančiai	susinervinančioms, susinervinančiom	-	-
gal.	susinervinantį	susinervinančius	susinervinančią	susinervinančias	-	-
įnag.	susinervinančiu	susinervinančiais	susinervinančia	susinervinančiomis	-	-
viet.	susinervinančiame, susinervinančiam	susinervinančiuose, susinervinančiuos	susinervinančioje, susinervinančioj	susinervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervinantysis	susinervinantieji	susinervinančioji	susinervinančiosios	-	-
kilm.	susinervinančiojo	susinervinančiųjų	susinervinančiosios	susinervinančiųjų	-	-
naud.	susinervinančiajam	susinervinantiesiems	susinervinančiajai	susinervinančiosioms	-	-
gal.	susinervinantįjį	susinervinančiuosius	susinervinančiąją	susinervinančiąsias	-	-
įnag.	susinervinančiuoju	susinervinančiaisiais	susinervinančiąja	susinervinančiosiomis	-	-
viet.	susinervinančiajame	susinervinančiuosiuose	susinervinančiojoje	susinervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susinervinantis, mot. g. susinervinanti.
• Skiemenys: su-si-ner-vi-ną

susinerviną

1. tas, kuris susinervina

Etimologija

<= susinervinti, susinervina, susinervino <= su- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---