susijaudintino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susijaudintino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susijaudintinas, mot. g. susijaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudintinas	susijaudintini	susijaudintina	susijaudintinos	susijaudintina	-
kilm.	susijaudintino	susijaudintinų	susijaudintinos	susijaudintinų	-	-
naud.	susijaudintinam	susijaudintiniems	susijaudintinai	susijaudintinoms	-	-
gal.	susijaudintiną	susijaudintinus	susijaudintiną	susijaudintinas	-	-
įnag.	susijaudintinu	susijaudintinais	susijaudintina	susijaudintinomis	-	-
viet.	susijaudintiname	susijaudintinuose	susijaudintinoje	susijaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudintinasis	susijaudintinieji	susijaudintinoji	susijaudintinosios	-	-
kilm.	susijaudintinojo	susijaudintinųjų	susijaudintinosios	susijaudintinųjų	-	-
naud.	susijaudintinajam	susijaudintiniesiems	susijaudintinajai	susijaudintinosioms	-	-
gal.	susijaudintinąjį	susijaudintinuosius	susijaudintinąją	susijaudintinąsias	-	-
įnag.	susijaudintinuoju	susijaudintinaisiais	susijaudintinąja	susijaudintinosiomis	-	-
viet.	susijaudintinajame	susijaudintinuosiuose	susijaudintinojoje	susijaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susijaudintinas, mot. g. susijaudintina.
• Skiemenys: su-si-jau-din-ti-no

susijaudintino

1. tas, dėl kurio reikia susijaudinti

Etimologija

<= susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---