susijaudintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susijaudintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susijaudintas, mot. g. susijaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudintas	susijaudinti	susijaudinta	susijaudintos	susijaudinta	-
kilm.	susijaudinto	susijaudintų	susijaudintos	susijaudintų	-	-
naud.	susijaudintam	susijaudintiems	susijaudintai	susijaudintoms	-	-
gal.	susijaudintą	susijaudintus	susijaudintą	susijaudintas	-	-
įnag.	susijaudintu	susijaudintais	susijaudinta	susijaudintomis	-	-
viet.	susijaudintame	susijaudintuose	susijaudintoje	susijaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudintasis	susijaudintieji	susijaudintoji	susijaudintosios	-	-
kilm.	susijaudintojo	susijaudintųjų	susijaudintosios	susijaudintųjų	-	-
naud.	susijaudintajam	susijaudintiesiems	susijaudintajai	susijaudintosioms	-	-
gal.	susijaudintąjį	susijaudintuosius	susijaudintąją	susijaudintąsias	-	-
įnag.	susijaudintuoju	susijaudintaisiais	susijaudintąja	susijaudintosiomis	-	-
viet.	susijaudintajame	susijaudintuosiuose	susijaudintojoje	susijaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susijaudintas, mot. g. susijaudinta.
• Skiemenys: su-si-jau-din-tų-jų

susijaudintųjų

1. tas, kurį susijaudino

Etimologija

<= susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---