susijaudindavusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susijaudindavusysis (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susijaudindavęs, mot. g. susijaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudindavęs	susijaudindavę	susijaudindavusi, susijaudindavus	susijaudindavusios	-	susijaudindavę
kilm.	susijaudindavusio	susijaudindavusių	susijaudindavusios	susijaudindavusių	-	-
naud.	susijaudindavusiam	susijaudindavusiems	susijaudindavusiai	susijaudindavusioms	-	-
gal.	susijaudindavusį	susijaudindavusius	susijaudindavusią	susijaudindavusias	-	-
įnag.	susijaudindavusiu	susijaudindavusiais	susijaudindavusia	susijaudindavusiomis	-	-
viet.	susijaudindavusiame	susijaudindavusiuose	susijaudindavusioje	susijaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudindavusysis	susijaudindavusieji	susijaudindavusioji	susijaudindavusiosios	-	-
kilm.	susijaudindavusiojo	susijaudindavusiųjų	susijaudindavusiosios	susijaudindavusiųjų	-	-
naud.	susijaudindavusiajam	susijaudindavusiesiems	susijaudindavusiajai	susijaudindavusiosioms	-	-
gal.	susijaudindavusįjį	susijaudindavusiuosius	susijaudindavusiąją	susijaudindavusiąsias	-	-
įnag.	susijaudindavusiuoju	susijaudindavusiaisiais	susijaudindavusiąja	susijaudindavusiosiomis	-	-
viet.	susijaudindavusiajame	susijaudindavusiuosiuose	susijaudindavusiojoje	susijaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susijaudindavęs, mot. g. susijaudindavusi.
• Skiemenys: su-si-jau-din-da-vu-sy-sis

susijaudindavusysis

1. tas, kuris susijaudindavo

Etimologija

<= susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---