susijaudinantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susijaudinantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susijaudinantis, mot. g. susijaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudinąs, susijaudinantis	susijaudiną, susijaudinantys	susijaudinanti	susijaudinančios	-	susijaudiną
kilm.	susijaudinančio	susijaudinančių	susijaudinančios	susijaudinančių	-	-
naud.	susijaudinančiam	susijaudinantiems, susijaudinantiem	susijaudinančiai	susijaudinančioms, susijaudinančiom	-	-
gal.	susijaudinantį	susijaudinančius	susijaudinančią	susijaudinančias	-	-
įnag.	susijaudinančiu	susijaudinančiais	susijaudinančia	susijaudinančiomis	-	-
viet.	susijaudinančiame, susijaudinančiam	susijaudinančiuose, susijaudinančiuos	susijaudinančioje, susijaudinančioj	susijaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudinantysis	susijaudinantieji	susijaudinančioji	susijaudinančiosios	-	-
kilm.	susijaudinančiojo	susijaudinančiųjų	susijaudinančiosios	susijaudinančiųjų	-	-
naud.	susijaudinančiajam	susijaudinantiesiems	susijaudinančiajai	susijaudinančiosioms	-	-
gal.	susijaudinantįjį	susijaudinančiuosius	susijaudinančiąją	susijaudinančiąsias	-	-
įnag.	susijaudinančiuoju	susijaudinančiaisiais	susijaudinančiąja	susijaudinančiosiomis	-	-
viet.	susijaudinančiajame	susijaudinančiuosiuose	susijaudinančiojoje	susijaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susijaudinantis, mot. g. susijaudinanti.
• Skiemenys: su-si-jau-di-nan-tį

susijaudinantį

1. tas, kuris susijaudina

Etimologija

<= susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---