susijaudinamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susijaudinamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susijaudinamas, mot. g. susijaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudinamas	susijaudinami	susijaudinama	susijaudinamos	susijaudinama	-
kilm.	susijaudinamo	susijaudinamų	susijaudinamos	susijaudinamų	-	-
naud.	susijaudinamam	susijaudinamiems	susijaudinamai	susijaudinamoms	-	-
gal.	susijaudinamą	susijaudinamus	susijaudinamą	susijaudinamas	-	-
įnag.	susijaudinamu	susijaudinamais	susijaudinama	susijaudinamomis	-	-
viet.	susijaudinamame	susijaudinamuose	susijaudinamoje	susijaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudinamasis	susijaudinamieji	susijaudinamoji	susijaudinamosios	-	-
kilm.	susijaudinamojo	susijaudinamųjų	susijaudinamosios	susijaudinamųjų	-	-
naud.	susijaudinamajam	susijaudinamiesiems	susijaudinamajai	susijaudinamosioms	-	-
gal.	susijaudinamąjį	susijaudinamuosius	susijaudinamąją	susijaudinamąsias	-	-
įnag.	susijaudinamuoju	susijaudinamaisiais	susijaudinamąja	susijaudinamosiomis	-	-
viet.	susijaudinamajame	susijaudinamuosiuose	susijaudinamojoje	susijaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susijaudinamas, mot. g. susijaudinama.
• Skiemenys: su-si-jau-di-na-mų-jų

susijaudinamųjų

1. tas, kurį susijaudina

Etimologija

<= susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---