susigertus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigertus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigertas, mot. g. susigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigertas	susigerti	susigerta	susigertos	susigerta	-
kilm.	susigerto	susigertų	susigertos	susigertų	-	-
naud.	susigertam	susigertiems	susigertai	susigertoms	-	-
gal.	susigertą	susigertus	susigertą	susigertas	-	-
įnag.	susigertu	susigertais	susigerta	susigertomis	-	-
viet.	susigertame	susigertuose	susigertoje	susigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigertasis	susigertieji	susigertoji	susigertosios	-	-
kilm.	susigertojo	susigertųjų	susigertosios	susigertųjų	-	-
naud.	susigertajam	susigertiesiems	susigertajai	susigertosioms	-	-
gal.	susigertąjį	susigertuosius	susigertąją	susigertąsias	-	-
įnag.	susigertuoju	susigertaisiais	susigertąja	susigertosiomis	-	-
viet.	susigertajame	susigertuosiuose	susigertojoje	susigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigertas, mot. g. susigerta.
• Skiemenys: su-si-ger-tus

susigertus

1. tas, kurį susigėrė

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---