susigertinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigertinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigertinas, mot. g. susigertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigertinas	susigertini	susigertina	susigertinos	susigertina	-
kilm.	susigertino	susigertinų	susigertinos	susigertinų	-	-
naud.	susigertinam	susigertiniems	susigertinai	susigertinoms	-	-
gal.	susigertiną	susigertinus	susigertiną	susigertinas	-	-
įnag.	susigertinu	susigertinais	susigertina	susigertinomis	-	-
viet.	susigertiname	susigertinuose	susigertinoje	susigertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigertinasis	susigertinieji	susigertinoji	susigertinosios	-	-
kilm.	susigertinojo	susigertinųjų	susigertinosios	susigertinųjų	-	-
naud.	susigertinajam	susigertiniesiems	susigertinajai	susigertinosioms	-	-
gal.	susigertinąjį	susigertinuosius	susigertinąją	susigertinąsias	-	-
įnag.	susigertinuoju	susigertinaisiais	susigertinąja	susigertinosiomis	-	-
viet.	susigertinajame	susigertinuosiuose	susigertinojoje	susigertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigertinas, mot. g. susigertina.
• Skiemenys: su-si-ger-ti-nuo-ju

susigertinuoju

1. tas, dėl kurio reikia susigerti

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---