susigersiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigersiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigersiantis, mot. g. susigersianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigersiąs, susigersiantis	susigersią, susigersiantys	susigersianti	susigersiančios	-	susigersią
kilm.	susigersiančio	susigersiančių	susigersiančios	susigersiančių	-	-
naud.	susigersiančiam	susigersiantiems, susigersiantiem	susigersiančiai	susigersiančioms, susigersiančiom	-	-
gal.	susigersiantį	susigersiančius	susigersiančią	susigersiančias	-	-
įnag.	susigersiančiu	susigersiančiais	susigersiančia	susigersiančiomis	-	-
viet.	susigersiančiame, susigersiančiam	susigersiančiuose, susigersiančiuos	susigersiančioje, susigersiančioj	susigersiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigersiantysis	susigersiantieji	susigersiančioji	susigersiančiosios	-	-
kilm.	susigersiančiojo	susigersiančiųjų	susigersiančiosios	susigersiančiųjų	-	-
naud.	susigersiančiajam	susigersiantiesiems	susigersiančiajai	susigersiančiosioms	-	-
gal.	susigersiantįjį	susigersiančiuosius	susigersiančiąją	susigersiančiąsias	-	-
įnag.	susigersiančiuoju	susigersiančiaisiais	susigersiančiąja	susigersiančiosiomis	-	-
viet.	susigersiančiajame	susigersiančiuosiuose	susigersiančiojoje	susigersiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigersiantis, mot. g. susigersianti.
• Skiemenys: su-si-ger-sian-čiu

susigersiančiu

1. tas, kuris susigers

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---