susigėrove

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susigėrove (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susigėrovas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigėrovas	susigėrovai
kilm.	susigėrovo	susigėrovų
naud.	susigėrovui	susigėrovams
gal.	susigėrovą	susigėrovus
įnag.	susigėrovu	susigėrovais
viet.	susigėrove	susigėrovuose
šauksm.	susigėrove	susigėrovai

• Skiemenys: su-si-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. susigėrovas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susigėrovė.

susigėrove

1. tas, kuris susigeria

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

susigėrove (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susigėrovė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigėrovė	susigėrovės
kilm.	susigėrovės	susigėrovių
naud.	susigėrovei	susigėrovėms
gal.	susigėrovę	susigėroves
įnag.	susigėrove	susigėrovėmis
viet.	susigėrovėje	susigėrovėse
šauksm.	susigėrove	susigėrovės

• Skiemenys: su-si-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. susigėrovė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. susigėrovas.

susigėrove

1. ta, kuri susigeria

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---