susigėriku

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susigėriku (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susigėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigėrikas	susigėrikai
kilm.	susigėriko	susigėrikų
naud.	susigėrikui	susigėrikams
gal.	susigėriką	susigėrikus
įnag.	susigėriku	susigėrikais
viet.	susigėrike	susigėrikuose
šauksm.	susigėrike	susigėrikai

• Skiemenys: su-si-gė-ri-ku
• žr. pagr. f. susigėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susigėrikė.

susigėriku

1. tas, kuris susigeria

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---