susigėrikių

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susigėrikių (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susigėrikė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigėrikė	susigėrikės
kilm.	susigėrikės	susigėrikių
naud.	susigėrikei	susigėrikėms
gal.	susigėrikę	susigėrikes
įnag.	susigėrike	susigėrikėmis
viet.	susigėrikėje	susigėrikėse
šauksm.	susigėrike	susigėrikės

• Skiemenys: su-si-gė-ri-kių
• žr. pagr. f. susigėrikė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. susigėrikas.

susigėrikių

1. ta, kuri susigeria

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---