suraginusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suraginusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suraginęs, mot. g. suraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suraginęs	suraginę	suraginusi, suraginus	suraginusios	-	suraginę
kilm.	suraginusio	suraginusių	suraginusios	suraginusių	-	-
naud.	suraginusiam	suraginusiems	suraginusiai	suraginusioms	-	-
gal.	suraginusį	suraginusius	suraginusią	suraginusias	-	-
įnag.	suraginusiu	suraginusiais	suraginusia	suraginusiomis	-	-
viet.	suraginusiame	suraginusiuose	suraginusioje	suraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suraginusysis	suraginusieji	suraginusioji	suraginusiosios	-	-
kilm.	suraginusiojo	suraginusiųjų	suraginusiosios	suraginusiųjų	-	-
naud.	suraginusiajam	suraginusiesiems	suraginusiajai	suraginusiosioms	-	-
gal.	suraginusįjį	suraginusiuosius	suraginusiąją	suraginusiąsias	-	-
įnag.	suraginusiuoju	suraginusiaisiais	suraginusiąja	suraginusiosiomis	-	-
viet.	suraginusiajame	suraginusiuosiuose	suraginusiojoje	suraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suraginęs, mot. g. suraginusi.
• Skiemenys: su-ra-gi-nu-sių-jų

suraginusiųjų

1. tas, kuris suragino

Etimologija

<= suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---