suraginsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suraginsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suraginsimas, mot. g. suraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suraginsimas	suraginsimi	suraginsima	suraginsimos	suraginsima	-
kilm.	suraginsimo	suraginsimų	suraginsimos	suraginsimų	-	-
naud.	suraginsimam	suraginsimiems	suraginsimai	suraginsimoms	-	-
gal.	suraginsimą	suraginsimus	suraginsimą	suraginsimas	-	-
įnag.	suraginsimu	suraginsimais	suraginsima	suraginsimomis	-	-
viet.	suraginsimame	suraginsimuose	suraginsimoje	suraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suraginsimasis	suraginsimieji	suraginsimoji	suraginsimosios	-	-
kilm.	suraginsimojo	suraginsimųjų	suraginsimosios	suraginsimųjų	-	-
naud.	suraginsimajam	suraginsimiesiems	suraginsimajai	suraginsimosioms	-	-
gal.	suraginsimąjį	suraginsimuosius	suraginsimąją	suraginsimąsias	-	-
įnag.	suraginsimuoju	suraginsimaisiais	suraginsimąja	suraginsimosiomis	-	-
viet.	suraginsimajame	suraginsimuosiuose	suraginsimojoje	suraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suraginsimas, mot. g. suraginsima.
• Skiemenys: su-ra-gin-si-mų-jų

suraginsimųjų

1. tas, kurį suragins

Etimologija

<= suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---