suragindavusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suragindavusiojo (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suragindavęs, mot. g. suragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragindavęs	suragindavę	suragindavusi, suragindavus	suragindavusios	-	suragindavę
kilm.	suragindavusio	suragindavusių	suragindavusios	suragindavusių	-	-
naud.	suragindavusiam	suragindavusiems	suragindavusiai	suragindavusioms	-	-
gal.	suragindavusį	suragindavusius	suragindavusią	suragindavusias	-	-
įnag.	suragindavusiu	suragindavusiais	suragindavusia	suragindavusiomis	-	-
viet.	suragindavusiame	suragindavusiuose	suragindavusioje	suragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragindavusysis	suragindavusieji	suragindavusioji	suragindavusiosios	-	-
kilm.	suragindavusiojo	suragindavusiųjų	suragindavusiosios	suragindavusiųjų	-	-
naud.	suragindavusiajam	suragindavusiesiems	suragindavusiajai	suragindavusiosioms	-	-
gal.	suragindavusįjį	suragindavusiuosius	suragindavusiąją	suragindavusiąsias	-	-
įnag.	suragindavusiuoju	suragindavusiaisiais	suragindavusiąja	suragindavusiosiomis	-	-
viet.	suragindavusiajame	suragindavusiuosiuose	suragindavusiojoje	suragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suragindavęs, mot. g. suragindavusi.
• Skiemenys: su-ra-gin-da-vu-sio-jo

suragindavusiojo

1. tas, kuris suragindavo

Etimologija

<= suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---