suraginančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suraginančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suraginantis, mot. g. suraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suraginąs, suraginantis	suraginą, suraginantys	suraginanti	suraginančios	-	suraginą
kilm.	suraginančio	suraginančių	suraginančios	suraginančių	-	-
naud.	suraginančiam	suraginantiems, suraginantiem	suraginančiai	suraginančioms, suraginančiom	-	-
gal.	suraginantį	suraginančius	suraginančią	suraginančias	-	-
įnag.	suraginančiu	suraginančiais	suraginančia	suraginančiomis	-	-
viet.	suraginančiame, suraginančiam	suraginančiuose, suraginančiuos	suraginančioje, suraginančioj	suraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suraginantysis	suraginantieji	suraginančioji	suraginančiosios	-	-
kilm.	suraginančiojo	suraginančiųjų	suraginančiosios	suraginančiųjų	-	-
naud.	suraginančiajam	suraginantiesiems	suraginančiajai	suraginančiosioms	-	-
gal.	suraginantįjį	suraginančiuosius	suraginančiąją	suraginančiąsias	-	-
įnag.	suraginančiuoju	suraginančiaisiais	suraginančiąja	suraginančiosiomis	-	-
viet.	suraginančiajame	suraginančiuosiuose	suraginančiojoje	suraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suraginantis, mot. g. suraginanti.
• Skiemenys: su-ra-gi-nan-čių-jų

suraginančiųjų

1. tas, kuris suragina

Etimologija

<= suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---